- kiemietis
- kiemiẽtis, -ė smob. (2) Grv; L141 kaimietis, sodietis: Kiemiẽtis žmogus laimingiausias Sem. Kiemiečiai atsisakė Arm. Kiemietis ką veiks mieste? Vvs. Reikia tam daiktui pasisamdyti žmogelį – kiemietį A1884,153.
Dictionary of the Lithuanian Language.